Kepenų suriebėjimas – viena dažniausių diagnozių pastaraisiais metais. Liga vystosi, kai kepenų ląstelės pradeda kaupti riebalus, palaipsniui sutrikdydamos jų darbą. Priežastys gali būti įvairios – nuo mitybos ir sėdimo gyvenimo būdo iki paveldimumo bei virusinių infekcijų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius rizikos veiksnius, pirmuosius simptomus, diagnostikos bei profilaktikos metodus, taip pat produktą, kuris padeda palaikyti normalią kepenų funkciją.

Pagrindinės kepenų suriebėjimo priežastys

Gydytojai pažymi, kad kepenų suriebėjimas gali turėti įvairią kilmę:

• Alkoholis – per didelis alkoholio vartojimas pažeidžia kepenis ir spartina ląstelių suriebėjimą.
• Netinkama mityba – persivalgymas, riebaus ir saldaus maisto perteklius trikdo medžiagų apykaitą.
• Sėdimas gyvenimo būdas – fizinio aktyvumo trūkumas lėtina medžiagų apykaitą ir skatina riebalų kaupimąsi.
• Vaistai – kai kurie medikamentai gali neigiamai veikti kepenis.
• Paveldimumas – genetinis polinkis didina ligos riziką.
• Virusai – virusinės infekcijos gali sukelti patologinius procesus kepenyse.

Simptomai ir pirmieji požymiai

Ankstyvoje stadijoje liga gali nesukelti ryškių simptomų. Progresuojant gali pasireikšti šie požymiai:

• sunkumo ar diskomforto jausmas dešinėje pašonėje;
• lėtinis nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs energijos lygis;
• pykinimas, virškinimo sutrikimai, sumažėjęs apetitas;
• padidėjusios kepenys, nustatomos apžiūros metu.

Svarbu: šie simptomai būdingi ir kitoms kepenų ligoms, todėl savidiagnozė nepriimtina.

Kepenų suriebėjimo diagnostika

Diagnozei patvirtinti gydytojai taiko šiuos metodus:

• Ultragarsas (UG) – nustato kepenų padidėjimą ir riebalines sankaupas;
• Kraujo tyrimai – įvertina kepenų veiklą ir lipidų kiekį;
• MRT arba KT – padeda nustatyti pažeidimo mastą;
• Biopsija – taikoma sudėtingais atvejais.

Profilaktika ir gyvenimo būdas

Ligą lengviau užkirsti, nei gydyti. Specialistai rekomenduoja:

• laikytis subalansuotos mitybos, valgyti daugiau daržovių, baltymų, pilno grūdo produktų;
• riboti alkoholio vartojimą;
• palaikyti sveiką kūno svorį ir vengti persivalgymo;
• kasdien bent 30 minučių skirti fiziniam aktyvumui;
• reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus.

Net jei turite rizikos veiksnių, gyvenimo būdo pokyčiai gali gerokai sumažinti kepenų apkrovą ir padėti išvengti komplikacijų.

Išvada

Kepenų suriebėjimas vystosi pamažu ir ilgą laiką gali likti nepastebėtas. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir koreguojamas gyvenimo būdas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti kepenų sveikatą.

Rūpinkitės savimi ir reguliariai tikrinkitės.
Daugiau sužinokite apie organizmo palaikymą ir kepenų sveikatą svetainėje Vorwarts Pharma.